- tilktis
- tilktìs sf. (3) NdŽ 1. Rtr, BŽ560, KŽ tyla, ramybė: Visur viešpatavo begalinė tilktis rš. 2. Ser, KŽ tylus oras, štilis. 3. sustojimas, susikaupimas arti pasislėpusio paukščio (apie medžioklinius šunis): Jo (seterio) tilktis tvirta, bet ne tokia įtempta kaip kitų šunų rš. Nešaukite į paukštį, jei šuo neišlaikė tilkties sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
